LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS SUPLANAVIMO IR SIMBOLIO „LAISVĖ“ SUKŪRIMO PROJEKTAS

Good Bye Lenin!

Nepaisant simbolio nuvertimo Lukiškių aikštė iki šiol yra totalitarinio mąstymo spąstuose. Laisvė – tai ne simbolikos pakeitimas, o sugebėjimas išsivaduoti iš mintį kaustančių stereotipų. Aikštės suplanavimas ir simbolio „Laisvė“ sukūrimas yra du savarankiški uždaviniai, kurių bendras sprendimas reiškia užprogramuotus konfliktus ir prieštaravimus. Problemos sprendimo raktas – funkcijų atskyrimas.

Lukiškėms- gyvybę ir demokratiją.

Tai reiškia, kad aikštė turėtų mažėti, skaidytis jaukesniais, humaniškesniais skverais, priimti visuomeninę, komercinę, kultūrinę bei rekreacinę funkcijas.

„Laisvei“- reprezentacinę, nesuterštą vietą.

Tauro kalnas su būsimaisiais Tautos namais – visais požiūriais tinkamiausias fonas Laisvės simboliui. Tam kalno papėdėje siūlome formuoti naują reprezentatyvią visuomeninę erdvę, kuri ne menamai, bet realiai sujungtų šiuo metu pabirusius Lukiškių ir Tautos namų komplekso elementus į vieną darinį. Patekimas į naująją Laisvės aikštę per Aukų skersgatvį tik dar labiau susišauktų su semantine idėja – „per kančias į Laisvę“.

Simbolis- Ąžuolas[ai]

Lietuva, tvirtybė, ilgaamžiškumas, augimas, šviesos troškimas, tradicija – visa tai telpa į žodį Laisvė. Visas šias savybes rasime ir ąžuolo apibūdinime. Būtent dėl to lietuviškosios laisvės ženklu pasirinkome ąžuolo motyvą. Tačiau ne vieno ąžuolo, nes laisvė nėra diktatūra. Laisvė tai taip pat ir demokratija, vienybė, susitelkimas. Ąžuolų grupė kaip laisvės sargyba „išžygiuotų“ iš Tauro kalno šlaito, kuris galėtų tapti amfiteatru masiniams susibūrimams.

Urbanistiniai-architektūriniai sprendiniai

Lukiškių aikštę siūlome skaidyti mažesnėmis visuomeninėmis erdvėmis, paliekant vieną didesnę aikštę priešais šv. Jokūbo bažnyčią. Tai ir būtų naujoji humanizuota Lukiškių aikštė. Naujasis jos plotas būtų toks pats kaip neapželdintas dabartinės Lukiškių aikštės vidurys. Naujosios aikštės gabaritai santykyje su šv. Jokūbo bažnyčios aukščiu atitiktų klasikinę 1/3 proporciją. Likusią dabartinės aikštės dalį siūlome užstatyti visuomeninės, komercinės, kultūrinės paskirties objektais, kurių aukštis neturėtų viršyti aplink susiklosčiusio 4 aukštų užstatymo vidurkio. Naujosios Lukiškių aikštės perimetru turėtų koncentruotis kavinės, restoranai, kitos nuolatinio lankomumo įstaigos, kurios “įpūstų” šiai erdvei gyvybės. Dėl kvartalo vientisumo ir jaukumo siūlome naikinti Lukiškių gatvės atkarpą tarp šv. Jokūbo bažnyčios ir aikštės, taip pat atsisakyti šventoriaus tvoros, sujungiant bažnyčios prieigas su aikštės želdiniais ir erdve. Paminklas Sukilėliams naujai formuojamoje aikštėje išsaugomas be jokių pakeitimų.

Užstatytose buvusios Lukiškių aikštės zonose taip pat turėtų atsirasti viešai prieinami skvereliai, kiemai, nedidelės aikštės. Todėl naujajame užstatyme turėtų vyrauti viešoji funkcija – visuomeninė, kultūrinė, rekreacinė, pramoginė, komercinė. Šis polifunkcinis kompleksas turėtų sklandžiai susijungti su numatomu komerciniu centru šv. Jokūbo ligoninės vietoje.

Siūlomas J.Tumo – Vaižganto g. Praplatinimas, iš kurio pandusais būtų patenkama į požeminį parkingą po Lukiškių aikšte.

Aukų skersgatvį siulome vizualiai atverti, išvalyti nuo želdinių, paliekant tik būtiniausius. Per čia būtų formuojama trauka į naująją Laisvės aikštę Tauro kalno papėdėje. Formuojant išraiškingesnę ir patogesnę jungtį siūlome Pamėnkalnio gatvės atkarpą Taurakalnio papėdėje nuleisti į tunelį. Tuo pačiu galima būtų realizuoti viešąsias automobilių stovėjimo aikšteles po kalnu. Taip kalno šlaitas sklandžiu pandusu susijungtu su Aukų skersgatvio pabaiga, o kalno papėdėje formuojama nauja reprezentatyvi aikštė su skulptūrine Laivės simbolio kompozicija būtų pasiekiama nekertant judrios gatvės.

Banko pastatą Pamėnkalnio g. 40 perspektyvoje būtų prasminga perkelti. Tačiau pirminiame etape Laisvės simbolis ir naujoji aikštė galėtų realizuotis ir be stambesnių pokyčių – etapais.

Autoriai:G.Ratavičius. M.Ratavičius, A.Eigminas, D.Linartas, D. Balčiūnas, Š. Arbačiauskas

2008, Planavimas